- imperatyvas
- imperatỹvas sm. (2) DŽ
1. gram. liepiamoji nuosaka.
2. fil. liepimas, reikalavimas.
◊ kategòriškasis imperatỹvas TrpŽ Kanto filosofijoje – besąlyginis dorovinis paliepimas, proto iš pat pradžių turimas, amžinas ir nekintamas, sudarantis moralės pagrindą.
Dictionary of the Lithuanian Language.